Gyvenimas slenka nesuvaldomu greičiu.. Nespėju! Diena po dienos vis ta pati rutina, tos pačios problemos ir mintys, kurios kankina jau nuo Rugpjūčio pabaigos.. Mintys apie DRAUGĘ, kurią tikrai galėjau vadinti tikra drauge, žmogutis, kuris visuomet buvo kartu gera ar bloga. Kartais užtekdavo gauti šypsenėlę ar kokį šiltą žodelį ir visa diena nusispalvindavo įvairiausiomis spalvomis. Tiesa, aš jos beproto pasiilgau, bet nebeįsivaizduoju ką reikėtų padaryti, kad tas žmogeliukas grįžtų, nes dabar Jai esu lyg rūko dvelksmas Jos praeityje, nors šitiek daug išgyventa kartu (mamos netektis, liga, išsiskyrimai su mylimaisiais, išvyka gyventi į kita šalį...), visuomet stengdavausi paguosti nuraminti ar tiesiog būti kartu, niekada apie šį žmogutį nė vieno blogo žodžio neesu pasakius, visos paslaptys ir kalbos, kurios buvo tarp mūsų liks tik MŪSŲ. Su ja susipažinome ne taip jau ir seniai 2009.04.26.Praėjo daugiau nei 1,5 metukų ypatingai šilto ir draugiško bendravimo, bet viskas dingo.. O aš šitaip stipriai prisirišau ir pamilau šį žmogeliuką, Ji tapo man kaip sesutė, labai labai artima. Liūdna.. Ji susibičiuliavo su kita drauge ir mane paliko, pasiaiškindama tuo, kad ją įžeidžiau savo kalbom.. Galbūt suklydau, bet argi klysti nėra žmoogiška? Juk visi iš klaidų mokomės. Iki šiol vis dar negaliu patikėti, kad viskas šitaip susiklostė. Vieną kartą jau buvo panašus jausmas į šį, kai daktarai jau nieko nebežadėjo, o aš vis tiek buvau įsitvėrusi vilties rankutės ir tikėjau iki paskutinės akimirkos, kol Ji pabudo. Tikėjau ir TIKIU dabar, kad įvyks Kalėdinis stebuklas ir gražins man DRAUGĘ. Nieko daugiau nebereikia, viską turiu, tenoriu vėl bendraut su Tavimi sesiuk. Dabar sunkiausia nežinoti , kaip Ji laikosi, kaip sveikata, o gal Ji PASVEIKO, ko labiausiai už viską norėčiau..
Be šių minčių,kurios neleidžia susikaupti mano gyvenimas sparčiai rieda ir nespėju visko atlikti, namų darbai, pasiruošimas egzaminams, namų ruoša.. Viskas taip nusibodo, tevų namų areštas, nes paskutiniai metai mokykloje, o mano pažymiai tikrai neblizga. Ir tėvų vienintelis paaiškinimas į mano blogus pažymius: „Tu nesimokai!“ Taip tikrai nėra! Tikrai DAUG laiko praleidžiu prie knygų skaitydama, nagrįnėdama, stengdamasi įsiminti informacija. Ir atrodo per pamokas viskas sekasi gerai, daug dalykų moku, o atėjus kontroliniam darbui nieko nesigauna...Vienintelis geras dalykas mokykloje turbūt buvo šiandieninis Lietuvių kalbos bandomasis egzaminas, dar labiau įsitikinau, kad jį tikrai išlaikysiu. Prirašiau rašinyje 500 žodžių( ir juodraštyje, ir švarraštyje), nežinau iš kur pas mane jų ten tiek išeina, kai kitiems amžinai jų trūksta.J Sunkiausia buvo pirmas 10 minučių, kai į galvą nelindo joks argumentas, jokia citata, netgi nežinojau kurią temą imti rašyti, bet suradus argumentų, pasirinkus temą,visas rašymas ėjosi kaip sviestu patepta.
Tiek mano asmeninių išgyvenimų šiam kartui. J
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą