Ilgai nesimatėm:)
Tikiuosi visi sveiki, jog šiandin vėl iškritęs sniegas nesugadino jūsų nuotaikyčių, nesušaldė ir neperšaldė. Laukiam, jau labai labai greit bus šilta! Mesim striukes, paltus, pirštines, šalikus ir šiltus drabužius į šoną. O taaip, vaikinams tai labai patinka. :D Žolytė ims stiebtis aukšyn, miško paunksmėje pradės mėlynuoti žybuoklės, pradės sprogti maži žali žali lapukai, nieko nežinantys apie gyvenimą, bet ilgainiui jie pradės savo gyvenimo kelią iki tol, kol rudeninis, šiurkšus ir šaltas vėjas ims ir nubarstys juos. Taip ir dar tie, mažučiukai, pukuoti, minkštučiai “kačiukai“ išsprogs. Kaip laukiu viso to! Myliu PAVASARĮ!
Nauji metai jau skaičiuoja jau trečiojoį mėnesio devynioliktąją dieną, o aš tik pirmąjį kart sveikinuosi su Jumis. Kaipgi čia taip? Ogi vat, iki šiol nerašau, nes tam buvo daug priežasčių. Viena jų, buvau nusiminus, daug galvodavau apie praeitį kas kaip ir dėl ko nutiko, kodėl nesiseka turėti draugų, buvo pykčių su tėvais, draugais, buvo labai daug nepasitikėjimo savimi ir galbūt per daug savęs nuvertinimo ir dar daug visko. Bet dabar sakau viskas, man gana tų negatyvių minčių, kurios neduoda ramiai gyventi, nuo kurių ašaros naktim baigia uždusint! Nuo šiol gyvensiu KITAIP! Taip nusprendžiau, taip ir bus, rašau juodu ant balto. Gyventi kitaip mane įkvėpė rožinių avelių blogo savininkė, kurios kūrinukai priverčia pamąstyti, pagalvoti, jog tikrai paprasti veiksmai, dalykai gali būti tokiee nuostabūs. Noriu gyventi, noriu džiaugtis, noriu juoktis begalo daug, juk tai vitaminas C. Užkrėskime šypsenomis visą pasaulį! Juokas, kaip žiovulys, vienas nusijuokia ir visi šalia esantys juokiasi.
Tikiuosi visi sveiki, jog šiandin vėl iškritęs sniegas nesugadino jūsų nuotaikyčių, nesušaldė ir neperšaldė. Laukiam, jau labai labai greit bus šilta! Mesim striukes, paltus, pirštines, šalikus ir šiltus drabužius į šoną. O taaip, vaikinams tai labai patinka. :D Žolytė ims stiebtis aukšyn, miško paunksmėje pradės mėlynuoti žybuoklės, pradės sprogti maži žali žali lapukai, nieko nežinantys apie gyvenimą, bet ilgainiui jie pradės savo gyvenimo kelią iki tol, kol rudeninis, šiurkšus ir šaltas vėjas ims ir nubarstys juos. Taip ir dar tie, mažučiukai, pukuoti, minkštučiai “kačiukai“ išsprogs. Kaip laukiu viso to! Myliu PAVASARĮ! 
Nauji metai jau skaičiuoja jau trečiojoį mėnesio devynioliktąją dieną, o aš tik pirmąjį kart sveikinuosi su Jumis. Kaipgi čia taip? Ogi vat, iki šiol nerašau, nes tam buvo daug priežasčių. Viena jų, buvau nusiminus, daug galvodavau apie praeitį kas kaip ir dėl ko nutiko, kodėl nesiseka turėti draugų, buvo pykčių su tėvais, draugais, buvo labai daug nepasitikėjimo savimi ir galbūt per daug savęs nuvertinimo ir dar daug visko. Bet dabar sakau viskas, man gana tų negatyvių minčių, kurios neduoda ramiai gyventi, nuo kurių ašaros naktim baigia uždusint! Nuo šiol gyvensiu KITAIP! Taip nusprendžiau, taip ir bus, rašau juodu ant balto. Gyventi kitaip mane įkvėpė rožinių avelių blogo savininkė, kurios kūrinukai priverčia pamąstyti, pagalvoti, jog tikrai paprasti veiksmai, dalykai gali būti tokiee nuostabūs. Noriu gyventi, noriu džiaugtis, noriu juoktis begalo daug, juk tai vitaminas C. Užkrėskime šypsenomis visą pasaulį! Juokas, kaip žiovulys, vienas nusijuokia ir visi šalia esantys juokiasi. 
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą