Kodėl naktis tokia tamsi?
Kodėlgi aš ir vėl naky?
Ir vėl panėrus tyloje, geriu aš liūdesio gijas..
Kodėl man bloga ir negera?
Ir viduje toks keistas jausmas..
Rodos viską padaryčiau, kad jis dingtų, kad nejausčiau to deginančio skausmo.Skauda! Tas melas, akių dūmimas, juk viskas šitaip akivaizdu, netikra. Pavargau!
Na kurgi dingo nuoširdumas, žodžiai,neapsupti apgaulės pinklių? Dar kart sakau,
aš pavargau nuo to!
Dabar norėčiau būt drugelis, kuris po ryškiaspalvę pievą skraido ir nutūpia ant ryškiai geltonos spalvos žiedelio.
Žiedelis pienės, kaip saulutė, kuri dalina šypsenas kasdiena.
Norėčiau būti pienės pūku ir skris į žydrą dangų, nuskrist kažkur, kur ne gyvenimas , o pasaka.
Nenoriu likti čia.
Aš pavargau. Man čia sunku.
Padovanokit man ryškiaspalvių balionų, saujelę džiaugsmo ir savo šypseną, aš vėl noriu džiaugtis!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą