Taip ramu, net darosi keista. Negaliu užmigti.
Šianakt naktis tyli. Net varlės po langais nebekurkia.
Tylu, žvaigždžių nėra, jas slepia tamsuma.
Tolumoj šešėlį meta namai, juose miega žmonės.
Žmonės, kurie slepia milijonus jausmų..
Ir aš šianakt jaučiu kažką stipresnio už mane ir man gera!
Gal meilę, tikėjimą ir viltį? Galbūt. Tik tiek žinau, kad myliu.
Labai ! Ir tas mažasis čiulbuonėlis dovanojantis man nuostabią melodiją pritaria.
Myliu! Gal Tave, gal save, o gal gyvenimą, o gal viską. Tebūnie tai mano mažytė paslaptis. (:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą