Tiesiog, kartais taip būna.. Pavargau šypsotis, pavargau juoktis, visiem dalinti pozityvius patarimus.. Nors man gera išklausyti, stengtis suprasti ar tiesiog būti šalia, taip iš to nieko nesitikiu.. Nebetikiu, kad žmonėms rūpės, kad kažkada ir man reikės, kad išklausytų ar tiesiog būtų šalia, ne nebesitikiu nieko.. Man tiesiog gera padaryti kažkąąą, kad žmogutis, kuriam negera, pasijustų bent kiek geriau. Darau tai, nebesitikėdama atgalinio ryšio, žinoma, giliai viduje, to labai norėčiau.. Kad kažkas paklaustų, ar tau viskas gerai? Dažniausiai stengiuos nerodyti, kad man sunku ar negera, bet kartais tai pasidaro begalo sunku.. norisi kad kažkaip atsikratyti to sunkumo viduje, kuris va ir šiandien taip netikėtai užklupo išgirdus Hoobastank - The Reason. RĖKTI, ŠAUKTI, VERKTI, JUOKTIS, KLAUSYTI MUZIKĄ VISU GARSU??? Nežinaaau, ką daryti, kad pasijausti bent kiek geriau.. Sukilo atsiminimai apie vieną vakarą, kurio labai laukiau, pokalbiai, šita daina.. Taaaip liūdna ir skauda viduj..Jau beveik trečia valanda eina, kai groja ji mano grotuve, man ji begalo graži.. Galbūt, visko priežastis yra ta, kad man labiau rūpi kiti, o ne pati sau? Gal man trūksta kažko.. Labos nakties, naktibaldukai! Apkabinu ir bučiuoju ;*
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą