Aš vis dar netikiu, mano smegenų ląstelės vis dar nesuvokia, kad jau viskas, kad ryt darželinukų vedami keliausim į paskutinio skambučio šventę, bus pakutinė auklėtojos pamoka.. Man vis dar atrodo, kad dar metai iš metų eisim į mokyklą, ten kartu būsim visada. Dėja, taip nebebus. Visi greit išsiskirsim ir keliausim savais keliais..
Atsisveikinimas su mokytojais prasidėjo trečiadienį. Mokytojams už rūpestį ir tai, kad padėjo daugumą dalykų suvokti, išmokti dovanojom saldainių ir arbatos metalinėje dėžutėje, kitoms gėlių. Pirmiausiai buvo paskutinė Kūno kultūros pamoka, mokytoja buvo labai susierzinus, nes ji su auklėtiniais rengia paskutinio skambučio šventę, pakalbėjom, o bandydamos nuramint padėkojom už viską, mokytoja net suisgraudino, mes irgi beveik. Kita mokytoja, kurią turbūt išskirtiniausiai sveikinom, tai ISTORIJOS. Nesvarbu, kad mokomės pas ją vos metus, bet ji mums padėjo ypatingai daug besiruošiant egzaminui, jai padovanojom ATR įrėmintą žemėlapį. Šią dieną pati paskutinė pamoka buvo MUZIKA. Mokytoja atsisveikinimui atsinešė filmą, kurį pirko budama Australijoje, Sidnėjuje. Filmas apie Sidnėjaus operos rūmus. Mokytoja šį filmą nupirko galvodama apie mus, norėjo, kad mes pamatytumėm. Išties, įspūdingas pastatas, filmas labai patiko. Ji rodė daug lankstinukų, nuotraukų, netgi žaisliukų (kengūrą, koalą), pasakojo, kad buvo net paglostyti meškutį kažkokį, nors visi sakė, kad jis agresyvus ir gali ką nors padaryt. Po visko mokytoja daug visko mūms prilinkėjo, buvo taip gera, nes ji beproto šiltas žmogus, turbūt mano mylimiausia mokytoja. Ji visad atėjus į jos pamokas pakrauna energijos po sunkios savaitės, priverčia nusišypsoti. Kai pasveikinom, mokyoja labai apsidžiaugė, pasakė, kad jei turėsim laiko esam visada visada laukiami muzikos kabinete. O ten tikrai geeera.
Šiandien toliau tęsėm atsisveikinimų seriją su mokytojais. Kadangi, turėjom nemažai "langų", o pas mus panos važiuotos, su mašinom, tai nusprendėm aplankyti savo buvusią Lietuvių kalbos mokytoją. Sužinoti, kur ji dirba ir kada turi laisvas pamokas ir visa kita. Taigi susėdom į dvi mašinas panelių gvardija, ir iškeliavom į Purienų mokyklą. Įėjus į svetimą mokyklą buvo labai nejauku, bet atmosfera jautėsi gera, vienuoliktokai ar tai dvyliktokai buvo apsirengę chalatais ir vaikščiojo kieme ir mokykloje. Geras vaizdelis ir aš tep noriu :D Mokytoją vos pažinom, pasikeitus, persidažius plaukus, bet kaip visad žaviai atrodo. Mes ją labai nustebinom, ji labai apsidžiaugė, papasakojo apie save, kaip jai sekasi ten dirbti, sakė turi mažučius auklėtinius, penktokėlius ir keliaus su jais į kelionę:) Klausinėjo apie mus, kaip sekasi, kur stosim, ji net sakė, kad matė mūsų bandomojo rezultatus. Ji mūsų nepamiršo, sakė jai labai buvo gaila mus palikt, nes mes buvom jos mylimukai. Eh.. o kai padovanom gėles, saldainius ji mums dėkojo, apsikabino, visos vos neapsižliumbėm.. Va čia tai mokytoja, mes jos buvom labaaai pasiilgę. Tobula mokytoja, nors anksčiau jos nemėgom, bet tai buvo geriausia Lietuvių kalbos mokytoja per visus 12 mokslo metų. Taigi, o ryt paskutinis skambutis, einu ruoštis. Peršalimas manęs vis dar nepalieka ramybėje. O ryt dainuosim.
Labaaaanakt,mažučiukai!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą