Mano grotuve vis dar skamba Pelenai –Sudie .. Turbūt pati gražiausia daina Paskutinio skambučio daina. Mano paskutinis, paskutinis skambutis, kurį pasitikau su baime ir nerimu, nes toliau laukia nežinomybė, atotrūkis nuo rutinos, patys didžiausi iki šiol patirti iššūkiai. Jau ir pirmasis egzaminas čia pat. Atrodo naujoje mokykloje visi kartu esame tik nuo 7 klasės, bet išties, tai daug.. Tiek patirta kartu, ir nesvarbu, kad mano klasė manęs nemėgsta, man vistiek bus liūdna palikt mokyklą ir Jus. Keista, dar prieš keletą mėnesių norėjau greičiau pabėgti iš mokyklos, o dabar norėčiau vis dar leisti dienas mokykloje, klausytis mokytojų, bendrauti su klasiokais,rašyt kontolinius ir ruošti namų darbus, bet viskas pasibaigė su paskutiniu skambučiu, toliau, naujas gyvenimo puslapis.
Mano rytas prasidėjo nuo 6:40 , kai plačiai nusišypsojau naujai prasidėjusiai dienai. Atrodo, viskas taip, kaip besiruošiant į mokyklą. Tik vietoj įprastų drabužių reikėjo sudaryti mokinukės įvaizdį : balti marškinukai,sijonukas,baltos koinės iki kelių ,dvi kasytės su baltais kaspinais. Tokia miela mergytė atrodžiau :D Pasiėmusi balionų keliavau susitikt su klasiokais, buvom susitarę 8:30 prie Tomas Philips, reikėjo papuošt mašinas ir važiuot pasiimt auklėtojos į kirpyklą. Kol puošėm mašinas pravažiavo dar kelios abiturientų grupelės įvairiai išsipuošusios mašinas. 9:10 mūsų mašinų kolona pajudėjo link kirpyklos, važiavome įsijungę avarinį ir pypsindami :D Tooks fainas jausmas, stovi stotelėj žmonės ir nesupranta kas vyksta, o mes mojuojam, leidžiam garsiai muziką. Turbūt tokia patirtis tik vieną kart gyvenime būna. Mašinas pasistatėme prie parduotuvės ir slapukaudami nuėjom patikrinti, kurioje kirpykloje auklėtoja. Jai išėjus visi garsiai šaukėm ir plojom. Įsodinome auklėtoją į Kadilaką (mano svajonių mašiniukas, su atidaromu stogu, mmm.. ), o gale su mūsų klasės vėliava važiavo Žiguliukas (ant kurio bagažinės buvo mūsų klasės vėliava padaryta) , kitos mašinos niekuo neišskitinės, bet visos papuoštos daugyybe balionų. Taigi "pagrobę" auklėtoją važiavom lik Kauno pilies, ten gėrėm rytinį šampaną, sveikinom auklėtoją (padovanojom didelę puokštę rožių ir parkerį su išgraviruotais žodžiais), fotografavomės, kalbėjom, poto truputi pasivažinėjom per tiltą ir atgal iki Rotušės važiavom. Kadangi penktadienis,ten žmonės švenčia vestuves, bet matėmė tik pora vestuvininkų ir daugyyybę abiturientų. Pasifotografavome ir keliavome link mokyklos. 10:50 Susirikiavę dvyliktokai skambinant skambučiu keliavome aplink mokyklą, mums mojavo mokytojai per langus, darželinukai, net viena moteris šūkavo ir mums linkėjo sėkmės iš balkono, vienuolinktokai mus filmavo, fotografavo. Pasibaigus eisenai nutypenome į paskutinę pamoką. Atėjus į klasę buvo papuošta alyvomis, ant lentos buvo užrašyti nuostabūs M.K.Čiulionio žodžiai "Pasaulis - tai knyga, kurią rašome visą gyvenimą. Po raidę. Po eilutę.
 |
| Auklėtojos dovanėlė man:) |
Kiek sugebame ". Čia pasistengė mielieji vienuoliktokai :) Auklėtoja paskutinei pamokai buvo paruošusi viktoriną Ko išmokome "Santaroje" ? , pagrindinius prizus laimėjo Guoda ir Mantas Ž. Na, o mes kiti nusprendėm,kad būtų gerai pakartoti kursą :D Vėliau auklėtoja liepė kišt ranką į maišelį ir išsitraukt sau dovanėlę, aš ištraukiau mažytę odinę knygutę su mėlynu katinu ir auklėtojos parašytais žodžiais "Niekada neišduok savęs ir neapribok..Būk atidus ženklams, kuriuos Tau siunčia vidus.", poto rašėme savo svajones ir dėjome į stiklainį, kuris bus paslėtas ir po 10 metų atidarytas. Pasivaišinome tortu, arbata, kiekvienas išsidalinome po rožę, keli pasiėmėm ir sumažintų vinječių, kurias reik padovanoti norimam mokytojui, kaip prisiminimą nuo mūsų 21-osios laidos. Štai jau beldžiasi į mūsų duris mažoji mergytė, kuri kviečia su ja ir dviem vienuoliktokais keliauti į salę. Einant "gyvuoju" koriudoriumi sulaukėme daug plojimų, fotoparatų blyksčių, šią dieną visas dėmėsys mums, tai MŪSŲ diena. Visas renginys buvo labai gražus, jį pradėjo mažieji pyliukai iš darželio, kurie šoko,dainavo, eiles deklamavo, pasirodymus rodė ir 11-okai, kai atėjo mūsų eilė, vienas 12-okas grojo saksofonu, o mes ėjom paduot gėlę savo mylimam mokytojui, aš ilgai negalvojus nuėjau prie muzikos mokytoją, padėkojau už viską ir apsikabinau, vos nepravirkau.. Kai išdalinom gelytes ėjom dainuoti Pelenai "Sudie" , dainuodama mačiau, kaip ši daina sujaudino mokytojas ir jos verkė.. Po mūsų dainavo 11-okai, kai dainavo "Mano kraštas" , visi dvyliktokai pritarė ir dainavo kartų, nes šią dainą visi dainavome per šimtadienį, tik su truputi pakeistais žodžiais:)
Renginio pabaigoje skambėjo paskutinio skambučio Himnas "Paskutinis valsas", kurį dovanojo mums 11-okai, dvyliktokai šoko valsą su mokytojais. Po renginio pasifotografavau su keliais mokytojais,auklėtoja. Muzikos mokytoja ir vėl kartojo,kad nepamirštume ir kai tik galėsim užsuktumėmė.. Po visko su klasiokais važiavome į Jacht klubą prie marių pabūti, ten kalbėjom, pasifotkinom ir šiaip smagiai praleidom laiką:) Taigi, beliko vienas žingsnis mokyklos etape, EGZAMINAI. Tad linkiu visiems juos puikiai išlaikyti, mielieji! Ačiū 11-okai, buvo puiki šventė su ašarom,apsikabinimais ir plačiom šypsenom.
AŠ TAVĘS PASIILGSIU, MANOJI "SANTARA"!
Mano rytas prasidėjo nuo 6:40 , kai plačiai nusišypsojau naujai prasidėjusiai dienai. Atrodo, viskas taip, kaip besiruošiant į mokyklą. Tik vietoj įprastų drabužių reikėjo sudaryti mokinukės įvaizdį : balti marškinukai,sijonukas,baltos koinės iki kelių ,dvi kasytės su baltais kaspinais. Tokia miela mergytė atrodžiau :D Pasiėmusi balionų keliavau susitikt su klasiokais, buvom susitarę 8:30 prie Tomas Philips, reikėjo papuošt mašinas ir važiuot pasiimt auklėtojos į kirpyklą. Kol puošėm mašinas pravažiavo dar kelios abiturientų grupelės įvairiai išsipuošusios mašinas. 9:10 mūsų mašinų kolona pajudėjo link kirpyklos, važiavome įsijungę avarinį ir pypsindami :D Tooks fainas jausmas, stovi stotelėj žmonės ir nesupranta kas vyksta, o mes mojuojam, leidžiam garsiai muziką. Turbūt tokia patirtis tik vieną kart gyvenime būna. Mašinas pasistatėme prie parduotuvės ir slapukaudami nuėjom patikrinti, kurioje kirpykloje auklėtoja. Jai išėjus visi garsiai šaukėm ir plojom. Įsodinome auklėtoją į Kadilaką (mano svajonių mašiniukas, su atidaromu stogu, mmm.. ), o gale su mūsų klasės vėliava važiavo Žiguliukas (ant kurio bagažinės buvo mūsų klasės vėliava padaryta) , kitos mašinos niekuo neišskitinės, bet visos papuoštos daugyybe balionų. Taigi "pagrobę" auklėtoją važiavom lik Kauno pilies, ten gėrėm rytinį šampaną, sveikinom auklėtoją (padovanojom didelę puokštę rožių ir parkerį su išgraviruotais žodžiais), fotografavomės, kalbėjom, poto truputi pasivažinėjom per tiltą ir atgal iki Rotušės važiavom. Kadangi penktadienis,ten žmonės švenčia vestuves, bet matėmė tik pora vestuvininkų ir daugyyybę abiturientų. Pasifotografavome ir keliavome link mokyklos. 10:50 Susirikiavę dvyliktokai skambinant skambučiu keliavome aplink mokyklą, mums mojavo mokytojai per langus, darželinukai, net viena moteris šūkavo ir mums linkėjo sėkmės iš balkono, vienuolinktokai mus filmavo, fotografavo. Pasibaigus eisenai nutypenome į paskutinę pamoką. Atėjus į klasę buvo papuošta alyvomis, ant lentos buvo užrašyti nuostabūs M.K.Čiulionio žodžiai "Pasaulis - tai knyga, kurią rašome visą gyvenimą. Po raidę. Po eilutę. 
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą